„Sūduvos“ klubo vadovas Deividas Jurkša: apie sunkiausią  vasarą, tarpsezonio darbus ir ateities perspektyvas

Marijampolės moterų krepšinio klubas „Sūduva“ pirmą kartą istorijoje iškovojo Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionų vardą. Kantriai siektas klubo tikslas pasiektas ketvirtuoju bandymu – tris LMKL finalus pralaimėjusi „Sūduva“ ketvirtajame iš eilės finale rezultatu 3:2 palaužė „Hoptrans-Sirenas“ ir tapo šalies čempione. Kiek tai pareikalavo pastangų, kantrybės ir užsispyrimo geriausiai žino ne bet kas, o čempionišką komandą subūręs klubo vadovas Deividas Jurkša.

Komandos direktorius Deividas Jurkša portalui „bcsuduva.lt“ atskleidė kaip sekasi „Sūduvai“ gyventi po čempioniško sezono ir kokie yra ateities tikslai bei perspektyvos.

–Ar iškovotas šalies čempionų titulas padėjo komplektuojant komandos sudėtį ir žengti žingsnį į priekį?

Tapus čempionais – nuotaika dvejopa. Ir tam yra priežasčių. Po išties puikaus sezono turėjome užmojų kilstelti kartelę ir žaisti pajėgiame Europos turnyre – pavyzdžiui, Rytų Europos lygoje (EEWBL) ar net išsvajotoje Europos taurėje (Eurocup). Tačiau mes puikiai žinome, jog neturėjimas savų namų – krepšinio arenos savame mieste – pristabdo mūsų vizijas. Ir užsisuka užburtas ratas: nežaidžiant gerame Europos lygyje, į savo komandą pasikviesti pajėgių žaidėjų yra neįmanoma, todėl puikiai suprantu žaidėjas, kurios šią vasarą paliko „Sūduvą“ ir žaidžia geruose Europos klubuose. O dėl komplektacijos, tai yra viena sunkiausių vasarų per visą mano darbo patirtį moterų krepšinio srityje. Žaidėjos, kurios išvyko, norėjo ir tikėjosi keltis į kitą lygį kartu su „Sūduva“, o tos, kurios sutiko likti, pabrango dvigubai. Taigi pasirinkome kitą kelią – atjauninti komandą.

–Laura Svarytė turėjo galiojančią sutartį su „Sūduva“. Kiek netikėtas buvo jos išvykimas?

Laura – pavyzdys visoms jaunoms krepšininkėms, kaip kantriu darbu galima pasiekti tai, ko nori. Ji gavo pasiūlymą iš vienos pajėgiausių komandų Europoje ir tokio pasiūlymo atsisakyti tiesiog negalėjo. Mes jau sezono pabaigoje jautėme ir žinojome, kad ja domisi ne vienas rimtas Europos klubas. Laura Svarytė turėjo galiojančią vienerių metų sutartį su „Sūduva“, bet atsižvelgus į žaidėjos interesus ir klubą tenkinančias sąlygas, nusprendėme atsisveikinti su žaidėja. Dėkojame Laurai už jos didžiulį dviejų metų darbą Marijampolėje.

– „Sūduva“ pirmą kartą klubo istorijoje tapo LMKL čempione, kodėl buvo nuspręsta dairytis naujo stratego?

Mes dėkojome ir dėkojame treneriui Rimvydui Samulėnui už jo sunkų darbą ir atsidavimą mūsų miesto komandai. Visi puikiai žino, kad komandai buvo garsiai keltas tikslas -tapti čempionais. Tai pavyko pasiekti ketverių  metų darbu – tiek Sūduvą aukso link kryptingu darbu vedė treneris Samulėnas. Dabar žiūrime į priekį ir piešiame naują komandos viziją. Šiais metais, atjauninus komandą, pasikvietėme ir naują trenerį, kuris iš naujo pradeda formuoti „Sūduvos“ veidą.

–Praėjusiame sezone „Sūduva“ turėjo vieną geriausių įžaidėjų visoje lygoje. Kaip kol kas Jūsų akimis atrodo naujoji atakų dirigentė Stephganie Gardner?

Neslėpsiu, norėjome išlaikyti Ariną Bilotserkivską, kuri per paskutinius 4 metus buvo geriausia LMKL įžaidėja ir mūsų komandą išties sustiprino. Natūralu, kad po sėkmingo sezono jos kaina išaugo – deja, į mums per aukštą. Po sunkių paieškų pasikvietėme Stephanie Gardner. Kaip rodo pastarosios trys savaitės, Gardner tikrai puikiai pakeis Ariną.

– „Sūduvoje“ šiuo metu 3 užsienietės, ar turite planų praplėsti legionierių sąrašą?

Tai opus klausimas visam Lietuvos krepšiniui. Visi savo komandose nori turėti savo krašto žmones, lietuvius ir, tik nepavykus suburti vietinių žaidėjų, ieško pastiprinimo užsienyje. Manau, kuo toliau, tuo daugiau užsieniečių žais Lietuvoje. Tam yra dvi svarbios priežastys: visų pirma, užsienietės yra pigesnės, o savo lygiu net ir lenkia vietines žaidėjas, kurios kartais pervertina savo galimybes; antra – mokesčių sistema: užsieniečiams reikia mokėti žymiai mažesnius mokesčius. Kol tai tęsis, mes būsime priversti pastiprinimo ieškotis tarp užsieniečių.

–LMKL čempionate ateinančiame sezone bus didelė konkurencija dėl medalių. Kaip vertinate „Sūduvos“ komandos galimybės kovoti dėl jų?

Galiu pasakyti atvirai, mums šis sezonas pareikalaus daug kantrybės tiek iš vadovybės, tiek iš fanų, tiek iš pačios komandos. Kaip matote, komanda pasikeitė kardinaliai. Naujasis strategas turi savo viziją, kitą požiūrį. Šiais metais mes ypatingą dėmesį skirsime jaunimui. Mūsų tikslai visada yra tik patys aukščiausi, neužmirštant jaunosios kartos tobulėjimo.

–Kokia yra klubo vizija ir artimiausi planai?

Situacija moterų krepšinyje yra labai sudėtinga ir labiausiai neramina tai, jog kuo toliau, tuo jaunų ir perspektyvių žaidėjų išugdoma vis mažiau. Jau esu ne kartą sakęs, jog šioje situacijoje yra du keliai. Pirmas kelias – peržiūrėti sporto mokyklų sistemas, antras – prie mūsų klubo turi būti mergaičių ruošimo sektorius. Tokiu atveju klubas būtų suinteresuotas auginti jaunimą ir skiepinti meilę krepšiniui bei savo miestui. Tačiau vėlgi – kol neturime savo namų (krepšinio arenos), mūsų rankos surištos.

–Kokį vaizdą „Sūduvos“ komanda palieka draugiškų rungtynių cikle?

Natūralu, kad iš pagrindų pasikeitusiai komandai reikia nemažai laiko, bet su kiekvieną dieną privalome nekartoti padarytų klaidų ir eiti į priekį. Viskas bus gerai. Atėjus sezonui būsime pasiruošę.

–Šiais metais „Sūduvoje“ išvysime puikų jaunystės ir patirties derinį, kaip vertinate šiame tarpsezonyje nuveiktus darbus?

Mūsų komandos strategija visada tokia ir buvo – jaunystės ir patirties lydinys. Manau, kad toks modelis pasiteisina, nes patyrusios žaidėjos sunkiais momentais ne tik tempia komandą, bet ir perduoda patirtį jaunimui.

–Ar komandos komplektacija baigta?

„Sūduvos“ komplektacija yra baigta. Šiandien visos pozicijos yra užpildytos ir konkurencingos. Kai kuriose pozicijose turime net po tris žaidėjas, o sveika konkurencija yra labai geras dalykas.

–Anksčiau esate minėjęs, kad dar nebuvo tokios vasaros, jog turėtumėte atostogas. Kaip praėjo ši vasara?

Ši vasara buvo viena sunkiausių dirbant su „Sūduvos“ krepšinio komanda. Kaip ir minėjau – komanda keitėsi iš pagrindų. Be to, buvo esminių pakeitimų ir klubo administracijoje. Ko gero, tie žmonės, kurie dirba administracinį darbą krepšinio klubuose, neturi laiko kada atsipūsti: su žaidėjomis reikia bendrauti iškart pasibaigus sezonui, per vieną dieną gali prarasti svarbią žaidėją. Todėl taip, kaip ir pastaruosius 10 metų, taip ir šios vasaros kiekviena diena buvo persmelkta mintimis ir darbais krepšiniui.

 

You May Also Like